Pirmas sustojimas – Kleboniškių kaimo buities muziejus Radviliškio r. |
Vaikščiojome vienintele kaimo gatve ir apžiūrinėjome sodybas |
|||||
Iš kiemo į kiemą |
Vienos sodybos kieme, prie aukštos liepos susėdome pailsėti ir 1-ąjį kelionės žaidimą sužaisti |
Visiems norėjosi žaidimą laimėti |
||||
Per Daugyvenės upę persikėlėme mediniu lieptu |
Ekskursiją po kaimą baigėme prie vėjo malūno |
Tauras surado gegužvabalį |
Įvažiavus į Varnių regioninį parką,
autobusą sustabdė šio parko direktorė Irena
Zimblienė |
|||
Sužinojusi, kad keliauja |
Nuo jo atsivėrė kalvų kompleksas. Koks nuostabus vaizdas! |
|||||
O |
Daug kopėme aukštyn ir žemyn kalvomis |
Varnių regioninio parko direktorė papasakojo legendas apie Medvėgalį |
||||
![]() |
||||||
Štai |
Išsirinkdavome vieną atsakymą iš šių trijų |
|||||
Geroji Irena |
Stovėdami ant tilto per Varnelę atsisveikiname su Varniais |
|||||
kur juos šiltai priėmė eigulys Pertas Dabrišius |
Stebėjimo bokštelyje kantriai laukėme bepasirodančių gamtoje jau retai sutinkamų vilkų |
Su |
||||
Sutikome bevaikštinėjantį gandrą. Kažin kodėl vadovė Lina liepė įsižiūrėt, kaip jis atrodo? |
Kaip suspėti ožkytę pavaišinti ir viską apžiūrėti? |
|||||
Eigulys visus pakvietė susirinkti pievelėje,
kurioje pūpsojo dideli akmenys |
Kol Žvėrinčiaus šeimininkė aiškino, kam prie kokio akmens stoti, ožka suspėjo |
Staiga išgirdome aidint
būgno garsus ir pamatėme ateinant šamano
apranga vilkintį žmogų |
||||
Jam nustojus mušti
būgną, visus pasveikino atvykęs Telšių
miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys |
Eskursijos jauniausiam |
Vaišinomės patys, vaišinome ir linksmas ožkeles |
||||
|
Kaip iš gausybės rago, vadovė Lina siūlė |
Nė sekundės nebuvo kada nuobodžiauti. O laimėjusieji vos spėjo dovanas apžiūrėti |
||||
Pagaliau ragausime kvapnios žolelių arbatos... |
...kurią pagardino miško bitelių medus |
Atsisveikindami su Žvėrinčiumi |