Ankstų gegužės 23-osios rytą saulutę dar slėpė pilki debesėliai. Nepaisydami kol kas nedraugiškai nusiteikusio dangaus skuba į sutartą vietą, kur laukia autobusas, kuris mažuosius
keliauninkus veš į Žemaitijos kraštą. Kai laikrodžio rodyklės priartėjo prie 7 val., didelis autobusas pajudėjo iš Kauno. Jame dar buvo laisvų vietų, todėl puikiai nusiteikę užsuko į Kėdainius, Ėriškių miestelį Panevėžio rajone ir į Panevėžį. Čia keliaujančių gretos dar pagausėjo.
Ir štai autobuse jau klegėjo linksmai nusiteikęs gausus 45 būrys ir vis smalsavo:
„Kur važiuosime? Ką matysime? Ar toli keliausime?“
Pirmoji stotelė – Kleboniškių kaimo buities muziejus Radviliškio rajone. Tolesnis kelionės tikslas – Medvėgalio piliakalnis, ant kurio užkopus galima apžvelgti kalvotąsias Žemaitijos lygumas. Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė mus palydėjo iki Medvėgalio piliakalnio, pasiūlė pasivaikščioti pažintiniu taku po Debesnų pelkę, parodė, kur auga vabzdžiais mintantys augalai – saulašarė ir tuklė, dar daug papasakojo apie Varnius, Varnių regioninį parką ir apie Žemaitijos kraštą. Jau gerokai po pietų atsisveikinome su Varniais ir pasukome Žvėrinčiaus link. Nuo 1996 m. Telšių miškų urėdijos miškininkų Ubiškės girininkijos miške įrengtuose aptvaruose gyvena vilkai, lūšys, muflonai, danieliai, šernai, meška. Žvėrinčiaus siela – eigulys Petras Dabišius papasakojo apie aptvaruose gyvenančius žvėris ir mes galėjome pasigėrėti aukštai medyje tupinčia lūšimi, kantriai laukėme ir sulaukėme, kol iš guolio išlindo 3 vilkai, o šernę Jadzę bei jos mažus šerniukus vaišinome batono riekelėmis. Vėliau eigulys visus pakvietė susirinkti į pievelę, kurioje pūpsojo daug didelių akmenų. Čia laukė ir visus pasveikino atvykęs Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys. Netrukusi išgirdome aidint būgno garsus ir pamatėme ateinant šamano apranga vilkintį žmogų. Kol būgno garsai vilnijo per gražų mišką, galėjo pamąstyti, koks turi būti gamtininkas. Nutilus būgnui, visų laukė miško žolelių arbata su miško bitelių medumi. Tai skanumas arbatėlės, tai gardumas medučio! Iš kelionės grįžo pavargę, nes nė sekundės nebuvo kada nuobodžiauti ar varnas gaudyti, ir visi skubėjo su namiškiais pasidalyti parsivežtais nepakartojamais įspūdžiais, žiniomis ir regėtais vaizdais.